http://en.wikipedia.org/wiki/Medininkai_Castle

Medininkų pilis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos mūrinė gardinė pilis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, 31 km nuo Vilniaus centro, netoli Medininkų, pastatyta XIV amžiuje.

Pilies aprašymas

Medininkų pilis – plotu didžiausia gardinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos pilis, struktūra gimininga su Lydos ir Krėvos pilims, beveik dvigubai didesnė už Krėvos pilį. Pilis mažiausiai perstatinėta. Kiautinės konstrukcijos siena ir bokštai sumūryti iš lauko akmenų ir plytų baltiškuoju plytų rišimo būdu. Turėjo 4 bokštus ir 4 vartus. Tyrimais nustatyti du pilies gyvavimo etapai.

Medininkų pilis užima apie 2 ha plotą (su apsauginiais grioviais ir pylimais – 6,5 ha). Pilies forma – netaisyklingas keturkampis. Šiaurinė siena 128,7 m ilgio, rytinė – 161,2 m, pietinė – 127,7, o vakarinė 147,9 m.

Pilis pastatyta lygumos pakraštyje. Šiaurėje ir vakaruose ją saugo pelkė. Aplink pilį buvo dvigubas griovys, o tarp griovių – buvo medinė siena. Pakilesnėje rytinėje pusėje yra 20 m pločio ir 3–8 m gylio dvigubų gynybinių griovių sistema, vakarų pusėje (prie pelkės) – pylimo su stačiais šlaitais liekanų. Sienų perimetras 568 m. Pilis turėjo aukštas sienas, kurių aukštis buvo 14-15 m, išliko apie 70% aukščio. Sienos storis prie pamatų siekė 1,8-1,9 m, o viršuje 1,6 m. Viršuje, 11 m aukštyje buvo įrengtos šaudymo angos, išilgai jų iš kiemo pusės ėjo medinė galerija šauliams. Pilies viduje stovėjo keli mediniai pastatai (neišliko).

Iš sienų kyšo trys apgriuvę bokštai. Svarbiausias Medininkų pilies įrenginys – bokštas, stovėjęs gynybinės sienos šiaurės rytų kampe. Bokšto būta penkių aukštų, jo aukštis 23 m, ilgis 15 m, plotis 14 m. Kitas, mažesnis vieno aukšto, su durų anga iš kiemo, bokštas stovėjo ties pietinės sienos viduriu. Rytinėje sienoje būta vartų su dar vienu bokštu, iš vidaus prišlietu prie sienos rytinės dalies, su buvusių vartų arka (restauruota). Jo yra tik nedidelės liekanos. Antrieji vartai buvo ties vakarinės sienos viduriu.

Pagal savo paskirtį ir konstrukciją Medininkų pilis laikytina seniausiu pilies tipu Pabaltyje. Manoma, kad pilis pastatyta XIII a.: šiaurinės ir rytinės sienų plytų mūrams – seniausias Lietuvoje virš žemės išlikęs mūras – tapatus XIII a. Rygos pastatų mūrui ir archeologiniuose sluoksniuose surastiems Vilniaus Žemutinės pilies ir senosios Trakų piliavietės mūrams. Buvo pritaikyta frontalinei gynybai.

Legenda apie pilies statybą

Pasakojama, kad Medininkų ir Krėvos pilis sieja glaudus ryšys, mat jas abi pastatęs vienu metu dievai ir milžinai. Jie buvo tokie stiprūs, kad mūrydami sienas skolindavo vienas kitam įrankius ir svaidydavo juos iš Medininkų į Krėvą ir atgal.

Istorija

Medininkų pilis minima nuo 1311–1313 m., joje apylinkės gyventojai slėpėsi nuo totorių ir Vokiečių ordino; pastarasis puolė 1320 m., 1385 m., 1392 m., 1402 m. 1387 m. minima kryžiuočių užrašuose, tačiau dėl tikslios Medininkų pilies pastatymo datos nėra aišku. Remiantis rašytiniais šaltiniais ji turėjo būti pastatyta tarp 1385 ir 1388 m., tačiau 1402 m. sudeginta, taigi pirma, matyt, pastatyta medinė ir tik vėliau mūrinė pilis. Nuo XV a. pabaigos gynybai nebenaudota. Apleista po XVI a. pradžios gaisro. Į kiemą perkelti Medininkų dvaro mediniai pastatai išliko ten iki XX a. pradžios. [1]

Įdomu, kad Medininkų pilis neturėjo savo kunigaikščio, ji atliko grynai gynybinę funkciją išorės priešui atremti. Didžiausią reikšmę pilis turėjo XIV a. pab. – XV a. pr.

Pilis pastatyta prie kelio, jungusio Lietuvą su Rusia, lygioje pelkėtoje vietoje, aplink nėra nei upės, nei ežero – ji nebuvo patogi kurtis didelei gyvenvietei, todėl Medininkai neišaugo į didelį miestą priešingai nei Lydos ir Krėvos pilys. Tai, jog Medininkai netapo stambia gyvenviete lėmė, jog medininkų pilis iš visos Lietuvos pilių nukentėjo mažiausiai. Ji nebuvo perstatinėjama. Tik per pirmąjį pasaulinį karą vokiečių okupantai įsakė vežti pilies akmenis ant kelio, tačiau akmenų išvežta ne tiek jau daug.

Medininkų pilis neteko didesnės reikšmės, kai ėmė augti Vilniaus miestas. Per Medininkus keliavusio Sigizmundo Herberšteino liudijimu, 1517 m. Medininkų pilis, kaip ir į rytus nuo jos buvusi Krėvos pilis, jau buvo apleista. 1514 m. Medininkai minimi kaip Vilniaus apskrities dvaras, mediniai dvaro pastatai buvo pastatyti pilies kieme. 1812 m. Medininkų pilies kieme kurį laiką šildėsi besitraukianti prancūzų kariuomenė, griovė ir degino medinius jos pastatus.[2]

Tyrimai

1955–1956 m., 1960–1962 m. Medininkų pilį tyrė architektai Sigitas Benjaminas Lasavickas ir Karolis Mekas. 1961–1963 m. pagal S. Lasavicko projektą pilis konservuota, nustatytų trijų vartų angos restauruotos. 1970–1973 m. pagal architekto E. Purlio projektą dalis vakarinės sienos konservuota ir restauruota, 1979 m. restauruota dalis išorinių sienų plytų apdailos mūro. Tuomet pilis, kaip respublikinės reikšmės architektūros ir archeologijos paminklas, priklausė Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejui, 1974 m. joje įrengta pilies istorijos ekspozicija.

1992 m. Paminklosaugos departamento ir Lietuvos kultūros fondo iniciatyva pradėta pilį tvarkyti. Pagal architektų darbų vadovo J. R. Glemžos (1993 m. laimėjo konkursą), M. Mikulionytės ir konservatoriaus J. Mendelevičiaus projektą 1994–2000 m. buvo atstatomas pilies donžonas (atlikta apie 50% darbų), koservuotos gynybinės sienos, restauruota dalis sienų XIII a. plytų mūro, sienos uždengtos apsauginiais čerpiniais stogeliais. Donžono atstatymo darbus rėmė Amerikos lietuvių inžinierių architektų sąjungos Medininkų pilies fondas, kuris 1993–2003 m. Čikagoje išleido savo leidinio „Technikos žodis“ 5 nr., skirtus piliai. Nuo 2000 m. pilis priklauso Trakų istorijos muziejui, kuris 2006 m. parengė pilies rekonstrukcijos programą. [3]

http://lt.wikipedia.org/wiki/Medinink%C5%B3_pilis